Jokio tekstu kopijavimo. Ir taip pilna šiukšlių visur.
Kadangi atsitiktinumų bebūna, atvykęs i Musée du quai Branly dėl Afrikos sielos šauksmo, visiškai nenustebau ten atradęs ir Jazz,-o parodą. Atrodytų kosmosas. Plakatai, muzika, knygos, nuotraukos bei meno kūriniai jazz tema. Taip ir yra. Tačiau ekspozicija, arba tiksliau sakant tokios parodos pateikimas beveik niekuo nesiskyrė nuo nacistinėje Vokietijoje 1933 metų tokios pat parodos. Atsiradusios vizualaus meno pateikimo priemonės, ekranai, mažos kino salės, sustiprina jausmą. Bet tik tiek. Informatyvu? Taip. Dvasia? Kai kas sakys yra. Aš- ne. Jazz-as tai ne tai. Ką daryčiau aš, būdamas parodos kuratorius? Ogi užtektų kiek prieskonio -
bent vieno tokio, grojančio vyruko.