ramaus neramucio

Pasirodo, kad parodą jau apžiūrėjo milijonai lankytojų visame pasaulyje (JAV, Australijoje, Japonijoje, Anglijoje, Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje). Tik aš vienas nebuvau matęs.. Na ką gi, spėjau. Sekančią dieną Paryžiaus teismo sprendimu paroda buvo uždaryta. Paroda, apkeliavusi daugelį šalių, pakliuvo ant paryžietiško kablio. Šiame mieste visada, sakoma, atsiras kuo nors nepatenkintų, streikuojančių iš būtinybės ar dyko būvimo. Be abejo kyla daug klausimų, matant kad anatomijos studijai (tai jokiu būdu ne menas ir diskusija šiuo klausimu negali vykti) parinkti ne gipsiniai ir net ne vaškiniai modeliai, o tikri žmonių kūnai, siekiant parodyti pagrindines sritis kurios reguliuoja mūsų organizmą (kaulų-raumenų sistema, nervų sistemos, lyties organų sistema, kvėpavimo sistema, virškinimo sistema bei širdies ir kraujagyslių sistema) supjaustyti dviejų centimetrų storiu vertikaliai ar išilgai visu ilgiu. Įdomu beprotiškai. Kur dar pamatysiu plaučius rūkoriaus (šlapio asfalto spalva), ar dėmėtus plaučius žmogaus nerūkiusio, tačiau gyvenusio mieste ir to užtenka, kad plaučiai būtų pažeisti.
Visi vaikštinėja, pagarbiai šnabždasi.. Mamos, tečiai su vaikais ant rankų.. Mačiau tik vieną mergaitę kuri verkė. Ne dėl to kad pasiklydo. Jai tikrai buvo baisu. Ir tada kilo mintis, mažesnieji dar nesuvokia ką mato, o kai suvoks kokioje jie buvo parodoje, ir neduokdie tai pakeis jų psichiką negrįžtamai (dar vienas serijinis žudikas, ar šiaip besidomintis anatomija žmogeliukas, rūsyje besinagrinėjantis savo artimo lavoną) ar sugebės tėvai taip pat autoritetingai padėti jiems?
Dabar linksmiau. Iškelk dešinės rankos rodomąjį pirštą, galvą laikyk tiesiai, o pirštą judink į kairę-dešinę, ir ramiu, tačiau užtikrintu balsu sakyk: - Jei neklausysi ir nebūsi geras berniukas (mergaitė), važiuosi į parodą. Ir negrįįįįįįįši….