Labas, nežinau kaip tau, bet man joga šiandien visai prastai. Kažkokia nesąmonė ir tiek. Grįžau be nuotaikos.
Kažkokiu momentu pajaučiau, kad iš mūsų daro tik verslą. Kai prasideda teorija, iš tokios didelės grupės žmonių tik keletas sugeba atsistoti ir išeiti. Ir nei vienas vyras.
O šiandien visai liūdna. Buvom tik trys vyrai. Kitos gi visos, kaip žuvys, moka nemoka, žiopčioja tuos garsus. O aš, būdamas skeptiku, tai tyliu ir atsimerkęs žiūriu. Nieko nesuprantu.
Iš vienos pusės lyg ir žinoma sena kultūra. Iš kitos tai taip svetima. Vis tik laikysiuosi tos nuomonės, kad mezgėja irgi joga. Kadangi tai ji daro su visišku atsidavimu ir užsimiršimu.
Kita vertus. Apie garsą gan įdomus pasakojimas. Ir garsu negali nepatikėti, kadangi jis yra tikra vibracija, o tuo pačiu, matyt, ir energija, vienaip ar kitaip mus veikianti. Tačiau negaliu nesijuokti, kai pradeda aiškinti kad per kažkokio žymaus jogo rago (ar Ragu, niekaip nesupratau) pūtimą, Niujorke ir Tokijo (nes jį kviesdavosi tik didieji miestai) visiškai mieste nevykdavo nusikaltimų. Ir pabrėžia. Net mažiausių. Kol skamba ragas….Va čia tai stop. Tai jau ne tik kad savęs, o ir žmonių psichologijos nepažinimas. Čia tas pats kaip jis leptelėjo ne šimpanzes, o šampanzės.
Kas dar? Sutinku, kad kvėpavimas yra gal nuostabus dalykas, tačiau mokytis Mantrų- na jau ne. Aš dar Gustaičio, mylimo poeto, dešimties eilėraščių neišmokau , o sdsksnsdfd jkdjkdj ddfd sddcdf kalbėti po nosimi ?
Prieš daugelį metų kažkoks bičiulis pasakė: šakės! Draugo žmona nuėjo į jogą ir negrįžo. Tiksliau grįžo, bet be galvos. O kaipgi kitaip?
Grįžtant prie temos. Kaipgi daromas verslas? O gi, manau, kad paprastu seniai pramintu sektų keliu. Pirmiausia uzurpuojamas tavo laikas (surasti laiko dvi dienas į savaite, 2,5 h užsiėmimai, 1.5 h nukakimui ir grįžimui, kiekvieną savaitgalį seminarai, koncertėliai, filmų peržiūra, kvapų uostymas, mitybos pamokos ir kt.). Po to sąmonė. Galiausiai atostogos, laisvalaikis.
Ir kas gi mes tada? Robotukai. Sąmoningai siekiantys atverti savo sąmonę! Ar Sąmonę. Tačiau pamirštantys, kad mes tik žmones. Jau susiformavę. Su savo pažiūromis, kultūra, požiūriu į gyvenimą, religiją ir save. Užaugę šiaurėje ir didžiąją gyvenimo dalį Sovietų sąjungoje. Įsivaizduoju kaip indai kartų kartoms perduoda savo išmintį sanskrito kalba (jis sako- iš lupų į lūpas, tėvas vaikui, o tas kitam, tačiau ir taip perduodant ir nenaudojant rašto, galima palikti tik mažą dalį palikimo). O mūsų tėvai ir seneliai? Jie bijojo kalbėtis garsiai, nes galėjo būti išvežti.
Suprantu, kad kyla noras keistis visiems kas keli metai, tačiau, kaip kinta negrįžtamai psichika niekada negimdžiusioms moterims, taip ir čia anksčiau ar vėliau vyks negrįžtamas procesas.
Negali iš sielos išplėšti visą gyvenimą labai mėgtų dalykų. Hobio, malonumo, pomėgių, sekso ir kt.
O jei ir išplėši- tai anot instruktoriaus (mokytoju aš jo nepavadinčiau), šioje pozoje pragulėjęs 3 h 40 min., kartoju- tris valandas keturiasdešimt minučių, jogai nušvinta, ar jiems nušvinta protas, ar sąmonė, dar gerai nesupratau, ir tada tau jau nieko nebereikia.
Jei tai man butu kiek kitaip paaiškinta, gal suprasčiau. Tačiau toks tiesmukas- reikia kad kitam gyvenime atgimtum ne kirminu o sąmoningu kirminu, manęs netenkina. Kol kas. Gal.
Ir kas per nesąmonė, kad Radža (dinaminė energija) yra visa kokio progreso jėga pasaulyje. Pagal mane tai Tamas (statinė, arba tinginystės) energija. Visi įrankiai išrasti iš tingėjimo ir nenoro pačiam kuprą lenkti.
O kaip tau jo paaiškinimai apie sapnus ir miegą? Ar žinojai, kad žmogus eina miegoti tik todėl, kad nuo ryto, atsimerkus ir atidarius burna (visatos skliautą), protas pradeda siurbti milžiniškai didelį informacijos srautą, kol galiausiai vakare pavargsta ir nori eiti pailsėti. Dalis tiesos. Dalis.
Kitaip kaipgi paaiškinsi žemės sukimąsi ir pastovią dienos ir nakties kaitą? Protas taip viską įsuko? Sąmonė? Ar mes paprasčiausiai naktį, turėdami prastesnius regėjimo organus, ir nieko nebegalintys veikti, per milijonus metu išsiugdėm refleksą ilsėtis?
O jo bajeris su sapnais? Tai tik įrodymas, sako, kad sąmonė niekada nesnaudžia. Atsiminkim, sako, kad geriausiai išsimiegam tik giliai įkritę į miegą be jokių sapnų. Gera buvo? Gera.. O sapnai, tai tik požymis, kad protas nepailsi ir nesnaudžia ir mes neleidžiame jam pailsėti.
Nesąmonė. Nesapnuoja tik rytdienos streso iš Mulos Bandhos nepaleidžiantys žmogeliukai, kurie keliasi į darbą su žadintuvais. Ir ilgainiui jie išvis nebegali sapnuoti. Sąmonę gali atpalaiduoti tik tinginys. (Jau kuris laikas moku valdyti sapnus, o sekančią naktį grįžti į man patikusi sapną). Ir tas kuris gyvena atsipūtęs. Keliasi kada nori ir mankštą ar jogos pratimus daro kai to užsimano. Geriau reguliariai. Nežinau. Darysiu ir aš. Gal.
Dar glumina tik senstantys ir rambėjantys vyrų kūnai. Mano kažkodėl dabar man rūpi labiausiai. Tačiau dabar žinau kodėl vyrai išsilaksto po keliu užsiėmimų. Yra toks Merfio dėsnis- jei pirmasis jojos užsiėmimas labai patiko, į sekantį neateisi. O persirenginėjimo kambaryje išgirdęs vyro frazę,- užsirašinėsiu į tiek pradedančiųjų grupių kiek reikės!, ir sekantį užsiėmimą jo nepamatęs, supratau, kad jam jau atsivėrė protas. Kam graužtis dabar? Bus tų grupių! Juk jis jau ne vieną sezoną taip daro.