ramaus neramucio

Kukliai linkiu sau numesti tiek svorio, kad matytūsi pilvo preso raumenys, daryti kasryt mankštą (kaip kad jau du rytus iš eilės darau), įsiregti pirtį ir jei ne tapti geriausiu reklamos kritiku, tai bent jau pradėti tai.

Eglę su Pijumi pirkome Konarskio turgelyje už 70 lt. Sakė su šaknimis, todėl pavasarį ją sodinsiu sodyboje. Štai kur ekologija.

Esu dėkingas p. Kaziui Almenui, kad priminė tokį gerą ir kiek primirštą žodį- šarlatanas. Cituoju: šias laikais visi, kas nemoka pai6yti, vadina save šiuolaikinio meno atstovais, o iš tikrųjų jie gi paprasti šarlatanai. Geras!

Laukiu 087 ir stebiu. Vilniečiai moka rengtis. Kaimiečiai irgi. Tik pažiūrejęs viską suprasi. Tarp vienų ir kitų yra tokių kurie gerai jaučiasi gerai apsirengę, ir tokių kurie jaučiasi apsirengę. Tačiau ne tai įdomu. O tai, kad mažame laukiamąjame aptikau, kad jokie kvepalai neužgožia kietojo kuro katilo kvapo. Ir dar. Sako dabar būti lenku Vilniaus rajone- madinga. Ši karta dabar tikrai kelia iš protėvių nosimis išvagotų laukų gražų pinigėlį. Priėjęs prie langelio, nusprendžiau ir aš. -Dzien dobry, -sakau. -Dzien dobry! Dzien dobry! Man linksmai. Pėmusi pasą- kiek liūdniau: - Ką norėsice? Ir jau visai liūdnai atsidariusi mano sąskaitą: -Klausom.

Čia negaliu nepaminėti, kad pinigų skaičiavimo aparato vibracija (5 m. nuo manęs) persidavusi į kėdę šveliai kuteno vieną vietą. Gal todėl vien merginos ten dirba?

Dabar pagalvojau, kad aš viską išparduosiu. O geriausius daiktus pasiliksiu. Pasiliksiu. (tai tariant reikia delnais į viršų ištiestas rankas, lenkti prie krūtinės ir taip daryti keletą kartų idant judesys turi pašnekovą galutinai įtikinti).

Mačiau šiandien kaip Jonas apžiūrinėja paltuką šuniui. -Ar leidžiasi aprengiamas?,- klausiu. -Nebandžiau, -sako. -O kokia veislė?.- Bulterjeras. - Baltas, ilgu snukiu, kiaulės akimis? - Ai nežinau, -atsako Jonas, - gal pudelis? Aš nesusigaudau.